Prieš imant paskolą verta peržiūrėti bent kelių paskutinių mėnesių išlaidas, atskirti būtinas ir nebūtinas išlaidas, sumažinti pasikartojančius mokėjimus ir įsivertinti jau turimus finansinius įsipareigojimus. Svarbiausia ne vien „sutaupyti daugiau“, o suprasti, ar būsima paskolos įmoka realiai tilps į mėnesinį biudžetą ir nepadidins finansinės rizikos.
Toks pasiruošimas svarbus tiek svarstant vartojimo kreditą, tiek būsto paskolą, lizingą ar kitą ilgalaikį įsipareigojimą. Kuo aiškiau matote savo pajamas, kasdienes išlaidas, kredito kortelių mokėjimus ir kitus įsipareigojimus, tuo lengviau įvertinti, ar nauja įmoka bus pakeliama ne tik pirmą mėnesį, bet ir ilgesnį laiką.
Pirmiausia apskaičiuokite, kiek paskolos įmoka užimtų jūsų biudžete
Pirmas žingsnis – susirašyti mėnesio pajamas į rankas. Jei pajamos kinta, geriau remtis ne geriausiu, o atsargesniu vidurkiu. Į šią sumą reikėtų įtraukti tik tas pajamas, kurios yra reguliarios ir tikėtinos ateityje. Vienkartinės premijos, papildomi uždarbiai ar sezoninės pajamos neturėtų būti pagrindas skaičiuojant, ar paskolos įmoka bus tvari.
Tada susirašykite esamus finansinius įsipareigojimus: paskolų įmokas, lizingą, kredito kortelės grąžinimus, pirkimus išsimokėtinai, išlaikymo įsipareigojimus ir kitus reguliarius mokėjimus. Prie jų pridėkite numatomą naujos paskolos įmoką. Taip matysite, kokią pajamų dalį užimtų visi įsipareigojimai kartu.
Kaip atsargų orientyrą galima naudoti 40 proc. ribą: finansiniai įsipareigojimai neturėtų užimti per didelės pajamų dalies. Tai nereiškia, kad mažesnis procentas automatiškai garantuoja saugų sprendimą, tačiau didesnė dalis gali rodyti, kad biudžetas taps jautrus net nedideliems pokyčiams.
Pavyzdžiui, jei jūsų mėnesio pajamos į rankas yra 1 800 Eur, o esami įsipareigojimai sudaro 250 Eur, planuojama 350 Eur paskolos įmoka reikštų, kad bendra įsipareigojimų suma būtų 600 Eur. Tai sudarytų apie 33 proc. pajamų. Jei nauja įmoka būtų 550 Eur, bendra suma pakiltų iki 800 Eur, arba maždaug 44 proc. pajamų. Tokiu atveju verta atsargiai įvertinti, ar šeimos biudžetas atlaikytų papildomas išlaidas, pajamų sumažėjimą ar nenumatytus mokėjimus.
Sumažinkite išlaidas interneto ir ryšio paslaugų planams
Interneto ir mobiliojo ryšio paslaugos dažnai atrodo kaip nedidelė mėnesio biudžeto dalis, tačiau per metus permoka gali tapti reikšminga. Dažna priežastis – pasirinktas planas neatitinka realaus naudojimo: mokama už daugiau mobiliųjų duomenų, didesnę spartą, papildomas paslaugas ar televizijos paketą, kuriuo naudojamasi retai.
Prieš imant paskolą verta peržiūrėti, ar dabartiniai planai vis dar reikalingi. Jei namuose naudojamas greitas internetas, mobiliajame telefone gali pakakti mažesnio duomenų kiekio. Jei televizija žiūrima retai, verta įvertinti, ar reikalingas visas interneto ir TV paketas. Jei keli šeimos nariai turi atskirus planus, kartais bendras šeimos pasiūlymas gali būti patogesnis, bet jį taip pat reikia vertinti pagal faktinį poreikį, o ne vien pagal reklamuojamą kainą.
Taip pat svarbu pasidomėti, kokios šiuo metu yra interneto, mobiliojo ryšio ir televizijos planų kainos rinkoje. Lyginant planus svarbu žiūrėti ne tik į mėnesio mokestį. Reikėtų patikrinti sutarties trukmę, kainą pasibaigus akcijai, papildomus mokesčius, įrangos nuomos kainą, paslaugų apribojimus ir sąlygas, jei sutartį norėtumėte nutraukti anksčiau. Tikslas nėra pasirinkti pigiausią planą bet kokia kaina, o pašalinti mokėjimus už tai, ko realiai nenaudojate.
Kokias išlaidas verta mažinti pirmiausia?
Prieš mažinant išlaidas verta pradėti nuo tų kategorijų, kurios kartojasi kas mėnesį arba greitai išauga nepastebimai. Vienkartinis atsisakymas nuo pirkinio padeda trumpam, tačiau pasikartojančių mokėjimų sumažinimas pagerina mėnesinį biudžetą ilgesniam laikui.
| Išlaidų grupė | Kodėl svarbu prieš paskolą? | Ką galima padaryti? |
|---|---|---|
| Internetas | Fiksuotas mokėjimas kartojasi kiekvieną mėnesį, todėl net nedidelis sumažinimas turi ilgalaikį poveikį. | Peržiūrėti spartą, TV paketą, įrangos mokesčius ir palyginti alternatyvius planus. |
| Mobilusis ryšys | Dažnai mokama už didesnį duomenų kiekį ar papildomas paslaugas, nei realiai reikia. | Patikrinti faktinį duomenų naudojimą, atsisakyti nereikalingų priedų, įvertinti šeimos planą. |
| Prenumeratos ir narystės | Keli nedideli mokėjimai kartu gali sudaryti reikšmingą sumą. | Atsisakyti paslaugų, kuriomis nesinaudojate, arba palikti tik tas, kurios tikrai reikalingos. |
| Maistas ne namuose ir pristatymas | Šios išlaidos dažnai svyruoja ir lengvai viršija planuotą sumą. | Nusistatyti mėnesio limitą, dalį valgymų planuoti iš anksto, pristatymą palikti retesnėms situacijoms. |
| Transportas | Kuras, parkavimas, taksi ar pavėžėjimas gali stipriai paveikti šeimos biudžetą. | Planuoti keliones, dažniau rinktis viešąjį transportą, dalintis kelionėmis ar įvertinti automobilio išlaikymo kainą. |
| Impulsyvūs pirkiniai | Jie nėra būtini, bet dažnai atsiranda tada, kai biudžetas nėra aiškiai suplanuotas. | Įsivesti laukimo taisyklę didesniems pirkiniams ir iš anksto nusistatyti nebūtinų išlaidų limitą. |
| Esami kreditai / lizingas | Šie mokėjimai tiesiogiai veikia mokumo vertinimą ir kreditingumą. | Įvertinti, ar galima greičiau sumažinti dalį įsipareigojimų, vengti naujų pirkimų išsimokėtinai prieš paskolą. |
Atskirai įvertinkite esamus finansinius įsipareigojimus
Paskolos davėjui svarbios ne tik jūsų kasdienės išlaidos, bet ir visi jau turimi finansiniai įsipareigojimai. Į mokumo vertinimą gali patekti vartojimo kreditas, būsto paskola, automobilio lizingas, kredito kortelė, pirkimai išsimokėtinai ir kiti reguliarūs mokėjimai. Net jei įmoka atrodo nedidelė, keli tokie įsipareigojimai kartu gali sumažinti galimybę saugiai prisiimti naują paskolą.
Verta atskirai peržiūrėti, kiek liko mokėti pagal kiekvieną įsipareigojimą, kokios yra mėnesio įmokos ir ar nėra vėlavimų. Vėluojami mokėjimai gali neigiamai paveikti kredito istoriją, o kredito istorija yra vienas iš veiksnių, vertinant kreditingumą. Prieš prisiimant naują įmoką naudinga susitvarkyti esamus mokėjimus ir vengti papildomų įsipareigojimų, kurie nėra būtini.
Nesumažinkite išlaidų taip, kad biudžetas taptų nerealus
Kartais prieš imant paskolą žmonės vieną ar du mėnesius labai griežtai sumažina išlaidas ir pagal tai sprendžia, kad paskolos įmoka tilps į biudžetą. Tačiau toks skaičiavimas gali būti klaidinantis, jei jis neatspindi įprasto gyvenimo ritmo. Paskolos įmoka dažniausiai yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl ją reikės mokėti ir tada, kai atsiras remonto, sveikatos, vaikų, automobilio ar kitos nenumatytos išlaidos.
Tvarus biudžetas neturėtų remtis visišku nebūtinų išlaidų atsisakymu. Jei paskolos įmoka telpa tik tada, kai atsisakote beveik visų laisvalaikio, aprangos, smulkių pirkinių ar šeimos poreikių, toks planas gali būti per įtemptas. Geriau vertinti ne minimalų įmanomą biudžetą, o tokį, kurį realiai galėtumėte išlaikyti kelis metus.
Sukurkite rezervą prieš prisiimdami naują įmoką
Sumažinus išlaidas gali atsirasti pagunda visą sutaupytą sumą skirti didesnei galimai paskolos įmokai. Tačiau atsargesnis sprendimas – dalį pinigų nukreipti į finansinį rezervą. Finansinis rezervas padeda išlaikyti stabilumą, jei sumažėja pajamos, padidėja būtinosios išlaidos arba atsiranda nenumatytų mokėjimų.
Dažnai kaip orientyras minimas 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervas. Tai nėra universali taisyklė kiekvienai situacijai, tačiau ji padeda suprasti, kad nauja paskolos įmoka neturėtų panaikinti viso saugumo. Jei šeimos biudžetas po paskolos liktų be jokios atsargos, net ir nedidelis netikėtas įvykis gali sukelti įtampą.
Ką daryti, jei sumažinus išlaidas paskolos įmoka vis tiek atrodo per didelė?
Jei peržiūrėjus išlaidas matote, kad paskolos įmoka vis tiek būtų per didelė, tai nebūtinai reiškia, kad reikia visiškai atsisakyti plano. Pirmiausia galima svarstyti mažesnę paskolos sumą. Mažesnė suma dažnai reiškia mažesnę mėnesio įmoką ir mažesnę riziką biudžetui.
Kita galimybė – ilgiau kaupti pradiniam įnašui ar didesnei nuosavų lėšų daliai. Tai ypač aktualu, jei svarstoma būsto paskola ar didesnis pirkinys. Kuo mažesnę dalį reikia skolintis, tuo lengviau valdyti įsipareigojimus, nors galutinės sąlygos visada priklauso nuo individualaus mokumo vertinimo.
Taip pat verta palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus, atkreipiant dėmesį ne tik į mėnesio įmoką, bet ir į bendrą grąžintiną sumą, sutarties sąlygas, terminą, papildomus mokesčius ir galimus įsipareigojimus ateityje. Jei turite esamų kreditų, lizingą ar kredito kortelės skolą, pirmiausia gali būti prasminga sumažinti šiuos įsipareigojimus. Kartais atsakingiausias sprendimas yra atidėti skolinimąsi, kol pajamos taps stabilesnės arba biudžetas turės daugiau atsargos.
Kada geriau dar neskubėti imti paskolos?
Paskolos nereikėtų skubėti imti, jei pajamos yra nestabilios, dažnai kinta arba priklauso nuo neaiškių papildomų uždarbių. Tokiu atveju mėnesinis biudžetas gali atrodyti pakankamas tik gerais mėnesiais, o silpnesniu laikotarpiu paskolos įmoka gali tapti per didele našta.
Atsargiai reikėtų vertinti ir situaciją, kai nėra jokio finansinio rezervo. Jei visos pajamos išleidžiamos einamosioms išlaidoms ir įsipareigojimams, nauja įmoka sumažina galimybę reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Dar svarbesnis signalas – vėlavimai mokėti esamus įsipareigojimus. Jie gali rodyti, kad biudžetas jau dabar yra įtemptas, o papildoma paskola problemą tik padidintų.
Taip pat verta neskubėti, jei būsima įmoka telpa tik atsisakius beveik visų nebūtinų išlaidų arba jei artėja didelės papildomos išlaidos: persikraustymas, šeimos pagausėjimas, automobilio remontas, gydymo išlaidos, darbo pokyčiai ar kiti reikšmingi finansiniai įvykiai. Tokiose situacijose geriau pirmiausia sustiprinti biudžetą, sumažinti rizikas ir tik tada vertinti, ar naujas finansinis įsipareigojimas iš tiesų yra pakeliamas.
