Daugelio Lietuvos senjorų pajamos remiasi fiksuota valstybine pensija, o netikėti remonto darbai, brangstančios sveikatos paslaugos ar anūkų studijų išlaidos gali pareikalauti papildomo finansavimo. Šioje kryžkelėje banko ar kredito bendrovės sprendimas finansuoti vyresnio amžiaus klientą priklauso ne tik nuo skaičiuoklėje matomų skaičių, bet ir nuo to, kaip finansų įstaiga vertina ilgesnės gyvenimo trukmės, sveikatos bei rinkos riziką.
Kita svarbi aplinkybė – pats pensinio amžiaus žmonių segmentas tampa vis įvairesnis: dalis pensiją papildo nuomos pajamomis, kiti vis dar dirba pagal sutartį ar vykdo individualią veiklą. Todėl šiandien paskola pensininkui nėra retenybė, tačiau jos sąlygos yra labiau individualizuotos ir įrėmintos atsakingojo skolinimo taisyklėmis.
Kas yra paskola pensininkams?
Paskola pensininkui yra vartojimo, būsto remonto ar kitos rūšies kreditas, kurį pensinio amžiaus žmogui suteikia bankas, kredito unija, tarpusavio skolinimo platforma arba nebankinis skolintojas, atsižvelgdamas į reguliarias pensijos ir (ar) kitas oficialias pajamas, kredito istoriją bei amžiaus ribą, iki kurios paskola turi būti visiškai grąžinta. Praktikoje dauguma skolintojų siekia, kad paskolos terminas baigtųsi, kai klientui sukaks 70–75 metai, tačiau galutinį sprendimą lemia pajamų tvarumas ir užstato buvimas.
Paskolos skaičiuoklė
Galiojantys amžiaus apribojimai paskolai gauti
Nors Lietuvos teisės aktai nenustato konkretaus amžiaus „lubų“, kredito rizikos valdymo politika dažniausiai numato viršutinę ribą, kurią verslo praktikoje formuoja bankai ir kredito davėjai.
Pirmasis orientyras – vadinamoji paskolos pabaigos amžiaus riba. Kai kurios smulkios kreditų bendrovės nurodo, kad klientui grąžinant paskolą neturėtų būti daugiau nei 70 metų. Tuo tarpu kai kurie komerciniai bankai kai kuriuos vartojimo kreditus leidžia apmokėti iki 75-erių, jei pensija ir kitos pajamos yra pakankamos.
Antrasis kriterijus – paskolos trukmės ir mėnesio įmokos santykis. Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad visų įsipareigojimų našta neturi viršyti 40% tvarių pajamų, todėl, kuo vyresnis klientas, tuo dažniau skolintojas siūlo trumpesnį terminą, kad palūkanų suma nesikauptų ilgai.
Trečiasis aspektas – užtikrinimo priemonės. Jei pensininkas gali įkeisti nekilnojamąjį turtą ar kitą likvidų turtą, bankas linkęs lanksčiau žiūrėti į amžiaus ribą, nes užstatas sumažina nuostolių riziką. Tokiais atvejais paskolos terminas gali būti pratęstas iki 80 metų.
Kada pensininkams negali būti suteikiama paskola
Net ir laikantis minimalių amžiaus reikalavimų, kredito davėjas gali atsisakyti finansuoti, jeigu sprendimo metu nustatomos papildomos rizikos.
Pirmasis atvejis – nepakankamas pajamų dydis ar jų nestabilumas. Jei socialinio draudimo pensijos ir kitų gaunamų lėšų nepakanka, kad įsipareigojimų ir pajamų rodiklis tilptų į 40%, skolinimas laikomas neatsakingu ir pažeidžiančiu Lietuvos banko gaires.
Antrasis – bloga kredito istorija arba esami pradelsti įsipareigojimai. Vyresnio amžiaus negalima laikyti rizikos neutralizatoriumi. Priešingai, pradelsti mokėjimai rodo nuolatinį mokumo deficitą ir bankas tokio rizikos profilio nepriima net su užstatu.
Trečiasis scenarijus – ribota veiksmų laisvė dėl teisinių ar medicininių aplinkybių. Jei asmeniui paskirtas globėjas ar nustatytas neveiksnumas tvarkyti finansus, paskolos sutartis gali būti sudaryta tik teismo ar globėjo sutikimu; jų nesant sutartis būtų niekinė.
Kokios paskolos gali būti išduotos pensininkui?
Įprastai pensininkui, atitinkančiam visus kredito davėjo reikalavimus, gali būti išduodamos šios paskolos:
- Vartojimo kreditas be užstato. Iki 5 000-10 000 eurų, terminas dažniausiai 12-60 mėn., o metinės palūkanos svyruoja tarp 9-18%. Tinka smulkių buitinių išlaidų ar medicinos paslaugų finansavimui.
- Paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu. Suma gali siekti 60-70% turto vertės, palūkanos mažesnės (5-9%), terminas iki 15 metų. Dažnas sprendimas, jei reikia didesnės sumos remontui ar anūkų studijoms.
- Paskola su automobilio įkeitimu. Pensininkui priklausantis automobilis įkeičiamas, o paskolos suma siekia iki 70% jo rinkos vertės.
- Tarpusavio skolinimo (P2P) platformų kreditai. Platformos vertina pensiją kaip stabilų pajamų šaltinį, todėl siūlo 8-14% metines palūkanas ir leidžia skolintis 1 000-15 000 eurų.
Paskolos rūšį lemia reikiama suma, turto užtikrinimas ir pageidaujamas terminas – kuo didesnė suma ir ilgesnis terminas, tuo labiau tikėtina, kad prireiks užstato.
Patarimai pensininkams, svarstantiems imti paskolą
Prieš pasirašydami sutartį, turėkite aiškų tikslą ir apskaičiuokite, ar pensija bei kitos pajamos padengs mėnesio įmokas palikdamos bent penktadalį „laisvų“ lėšų nenumatytoms išlaidoms. Ūkiškai tariant, geriau skolintis mažiau, nei vėliau mažinti gyvenimo kokybę dėl per didelių įsipareigojimų.
Antra, vertinkite palūkanų struktūrą. Fiksuota palūkanų norma suteiks ramybės, kad mėnesio įmoka nepasikeis, kai Euribor vėl šoktels. Na, o jei renkatės kintamą normą, palyginkite, kiek įmoka padidėtų pakilus bazinei palūkanai.
Trečia, pasidomėkite papildomomis išlaidomis: sutarties mokesčiu, draudimu, užstato vertinimu. Šie kaštai gali padidinti bendrą kredito kainą 1-2 procentiniais punktais ir dažnai jų nesimato reklamoje nurodytose palūkanų normose.
Galiausiai, aptarkite sprendimą su šeimos nariais ar finansų konsultantu. Kartais vietoj paskolos tikslesnis sprendimas yra būsto remonto paramos priemonė ar savivaldybės kompensacija už šildymą, kurią vyresnio amžiaus žmonės neretai praleidžia neatkreipę dėmesio į naujausius tvarkos pakeitimus.
