Skolos kapitalas šiandien tapo kertine daugelio Lietuvos įmonių plėtros ir likvidumo grandimi: vien per 2025 m. gegužę verslui suteiktų paskolų portfelis išaugo 290,4 mln. EUR ( +2,3%), o naujų susitarimų vidutinė palūkanų norma pakilo vos 0,15 proc. punkto. Toks santykinai saikingas kainos augimas, lyginant su spartėjančia infliacija ir griežtesne pinigų politika ES rinkose, signalizuoja, kad kredito prieinamumas įmonėms Lietuvoje išlieka konkurencingas.
Vis dėlto kiekvieną paraišką lydi rizikos vertinimas, kuriame bankai ir alternatyvūs finansuotojai nagrinėja ne tik finansinius rodiklius, bet ir sektoriaus sezoniškumą, ESG poveikį bei vadovų reputaciją. Todėl suprasti, kokį tikslą finansavimas turėtų aptarnauti, kada verta skolintis ir kokias rizikas prisiimti, verslui tampa kritiška valdymo kompetencijos dalimi.
Kas yra paskola įmonėms?
Paskola įmonėms – kredito sutartis, pagal kurią finansuotojas (bankas, kredito unija, specializuotas fondas arba valstybės agentūra) išmoka įmonei sutartą sumą aiškiai apibrėžtam verslo tikslui, o įmonė įsipareigoja grąžinti lėšas per nustatytą terminą ir mokėti palūkanas bei kitus sutartus mokesčius. Finansavimas gali būti trumpalaikis (apyvartinėms lėšoms), ilgalaikis (investicijoms į turtą) ar mišrus, dažnai papildomas garantijomis arba dotaciniais instrumentais, pavyzdžiui, INVEGA garantijomis.
Paskolos skaičiuoklė
Kam skirtos paskolos įmonėms?
Kreditoriams svarbu, kad lėšų paskirtis būtų konkreti ir generuotų grąžą, todėl jie dažniausiai finansuoja šias kryptis:
- Investicijos į gamybos ar paslaugų įrangą. Nauja technika didina našumą ir mažina vieneto savikainą, todėl kreditoriai šį tikslą laiko žemos rizikos.
- Apyvartinis kapitalas. Finansuoja žaliavas, atsargas ar vėluojančių klientų sąskaitas, užtikrindamas sklandų pinigų srauto ciklą.
- Nekilnojamojo turto įsigijimas ar modernizavimas. Sandėlių, biurų ar gamybinių pastatų pirkimas bei renovacija dažnai dengiamas ilgalaikėmis paskolomis su NT įkeitimu.
- Skaitmenizacija ir IT sprendimai. Programinė įranga, debesijos paslaugos ar e-komercijos platformos, padedančios kurti konkurencinį pranašumą.
- Eksporto plėtra ir rinkodara. Lėšos prekybos parodoms, sertifikavimui ir reklamos kampanijoms, ypač kai įmonė turi išankstinius kontraktus.
Taigi, finansuotojai palankiausiai žiūri į projektus, kurie didina vertės kūrimo pajėgumą arba plečia stabilias pajamų srauto bazes.
Situacijos, kada įmonės kreipiasi dėl paskolos
Pirma, spartus augimo etapas: kai užsakymų skaičius lenkia turimą gamybinį ar paslaugų pajėgumą, o nuosavo kapitalo nepakanka reikalingoms investicijoms. Įrengimų įsigijimas, papildomos žaliavos ar papildomų darbuotojų samda tampa būtini, kad nebūtų prarastos rinkos dalys.
Antra, laikini likvidumo trikdžiai: sezoniškas pajamų svyravimas, ilgesni atsiskaitymo terminai su pirkėjais ar vėluojančios ES subsidijos gali sutrikdyti pinigų srautą. Apyvartinė paskola tuomet veikia kaip „finansinis tiltas“, padedantis išvengti dobilų efekto tiekėjams.
Trečia, strateginis pertvarkymas ar inovacijos: įmonė nusprendžia automatizuoti procesus, persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktus ar įžengti į užsienio rinkas. Tokiais atvejais paskola finansuoja tyrimus, prototipų kūrimą ir rinkos sertifikavimą.
Verslo paskolos įmonei rizikos
Pirmiausia – palūkanų normų rizika. Nors 2025 m. pradžioje Lietuvos banko duomenys rodo nežymų įmonių paskolų palūkanų šuolį, esant aukštam EURIBOR nepastovumui, net 0,5 proc. punkto padidėjimas gali gerokai išauginti metinę įmokų sumą ilgalaikėms paskoloms
Antroji – grynųjų pinigų srautų rizika. Jei prognozuotas pardavimų augimas vėluoja, įmonė gali pritrūkti lėšų veiklos sąnaudoms, todėl bankai reikalauja konservatyvių scenarijų ir dažnai nustato finansinius standartus, pavyzdžiui, minimalią EBIT/palūkanų santykio ribą.
Trečioji – per didelė finansinio sverto rizika. Padidinus skolą iki lygio, kai nuosavas kapitalas sudaro < 20% balanso, bendrovė tampa labiau pažeidžiama ekonominių nuosmukių; tai atspindi ir INVEGA programų reikalavimas, kad nuosavybės rodiklis po paskolos negali nukristi žemiau 0,1.
Ketvirtoji – užtikrinimo vertės rizika. Nekilnojamojo turto ar įrangos rinkos kainų kritimas gali sumažinti užstato vertę žemiau paskolos likučio. Tokiais atvejais finansuotojas turi teisę reikalauti papildomo įkeitimo arba skolintis brangiau refinansuojant.
