Internete nuolat mirga skelbimai „skolinu pinigus visiems“ – nuo socialinių tinklų įrašų iki anoniminių skelbimų specializuotuose portaluose. Tokie teiginiai iš pirmo žvilgsnio skamba kaip lengvas ir greitas būdas gauti trūkstamų lėšų (ypač grynais), tačiau jie dažniausiai slepia savarankiškai veikiančius privačius skolintojus, kurie išnaudoja susidariusią terpę savo finansavimo paslaugoms pasiūlyti.
Jie bando pasiekti potencialus skolintojus, kuriems bankai ar licencijuotos kredito bendrovės nebeskolina dėl blogos kredito istorijos, per didelio įsiskolinimo ar pajamų nestabilumo. Rezultatas – žmonės pasiduoda vilčiai gauti pinigų „be klausimų“ ar „be užstato“ nors realios sąlygos būna brangesnės, sudėtingesnės ir palieka paskolos gavėją neapsaugotą teisiniu požiūriu.
Kas yra „skolinu pinigus visiems“ pasiūlymai?
„Skolinu pinigus visiems“ – tai internete patalpinami skelbimai, kuriuos dažniausiai pateikia ne licencijuotos finansų įstaigos, o privatūs asmenys, siekiantys pasiūlyti kreditus žmonėms, kuriems bankai ar vartojimo kredito bendrovės jau atsisakė skolinti dėl įsiskolinimų, blogos kredito istorijos ar kitų priežasčių.
Nors pažadas atrodo patrauklus dėl minimalių reikalavimų ir greito sprendimo, tokie pasiūlymai paprastai slepia dideles palūkanas, neapibrėžtas sutarties sąlygas bei menką teisinę apsaugą, todėl kelia didelę finansinę ir teisinę riziką besiskolinančiajam.
Kur randami „skolinu pinigus visiems“ pasiūlymai?
Tokie pasiūlymai įprastai aptinkami keliuose pagrindiniuose informacijos kanaluose:
- Skelbimų portalai. Populiarūs vietiniai skelbimų portalai (pvz. Alio.lt ar Skelbiu.lt), leidžiantys bet kam įdėti skelbimą. Tokie įrašai dažnai talpina tik telefono numerį ar el. paštą ir neatskleidžia skolintojo tapatybės ar teisinio statuso.
- Socialiniai tinklai ir jų grupės. „Facebook“ ar „Telegram“ grupės, kurios vienija paskolų ieškančius bei siūlančius privačius asmenis.
- Forumai ir komentarų skiltys. Seniai gyvuojančiuose forumuose ar naujienų portalų komentarų erdvėse pasirodo reklaminiai pasiūlymai su pažadais paskolinti pinigų visiems.
Rizikos ieškant paskolos iš privačių asmenų
Prieš susigundant privačių skolintojų pažadais verta įvertinti, kokias grėsmes jos slepia.
- Teisinės apsaugos stoka. Privatus susitarimas retai atitinka Vartojimo kredito įstatymo ar Civilinio kodekso reikalavimus, todėl ginčo atveju ginti teises teisme tampa sudėtinga ir brangu.
- Palūkanų bei delspinigių neapibrėžtumas. Dažnai sutartis sudaroma be aiškaus grafiko, todėl skolintojas vėliau gali vienašališkai „perskaičiuoti“ procentus ir delspinigius.
- Asmens duomenų saugumo pažeidimas. Norėdami „patikrinti“ gebėjimą grąžinti, privatūs skolintojai prašo banko prisijungimų, paso kopijų ar net Smart-ID kodų, o šie duomenys gali būti panaudoti sukčiavimui.
- Psichologinis spaudimas ir nelegalus skolos išieškojimas. Kai skolintas neturi atitinkamos licencijos, dažnai taikomos bauginimo taktikos – vizitai į namus, grasinimai artimiesiems, reputaciją žeminantys įrašai internete.
- Sutartų sąlygų keitimas. Neturint teisinės apsaugos, skolintojas gali keisti grąžinimo terminus, reikalauti papildomų užstatų ar laiduotojų jau po pinigų išmokėjimo.
Atsargumo priemonės skolinantis privačiai
Nors pasiūlymai, kai privatus asmuo suteikia paskolas kai kuriais atvejais gali atrodyti patraukliai, svarbu imtis visų atsargumo priemonių, kad nepakliūti į sukčių pinkles.
Visų pirma verta pasitikrinti, ar tikrai nebėra galimybių gauti lėšų iš reguliuojamų, oficialių šaltinių – bankų, kredito unijų ar licencijuotų vartojimo kreditų bendrovių. Jei vis dėlto kreipiatės į privatų asmenį, reikalaukite notariškai patvirtintos paskolos sutarties, kurioje nurodyti aiškūs grąžinimo terminai, palūkanų norma, delspinigių apskaičiavimo tvarka ir sutarties nutraukimo sąlygos.
Prieš pasirašydami įsitikinkite skolintojo tapatybe – paprašykite asmens dokumento kopijos ir patikrinkite viešuose registruose, ar jam nėra taikomi apribojimai.
Pinigų perdavimą atlikite tik bankiniu pavedimu, kad liktų oficialus mokėjimo įrodymas. Saugi praktika – neatskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimų ir neleisti skolintojui „pasitikrinti sąskaitos“ nuotoliniu būdu.
Galiausiai, pasitarkite su teisininku – profesionali konsultacija dažnai kainuoja mažiau nei nuostoliai, patirti pakliuvus į nesąžiningų skolintojų pinkles.