Po metų pradžioje pasiektų aukštumų EURIBOR kreivė birželio pabaigoje jau traukėsi žemyn, o bankai Lietuvoje pradėjo nuosaikiai mažinti kintamąsias būsto paskolų maržas. Nors oficialios Lietuvos banko statistikos už birželį–liepą dar nėra, gegužės vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma siekė 3.93% – tai žemiausias lygis nuo 2024 m. rudens. Tuo tarpu vartojimo paskolų palūkanų norma buvo 8.43%.
Lietuvos banko 2025 m. gegužės mėn. palūkanų statistika rodo, kad tiek būsto, tiek vartojimo kreditų kainos stabilizavosi po dviejų itin sparčių kėlimo metų. Namų ūkiams skirtų naujų paskolų vidutinės palūkanos iš esmės nebeauga, o EURIBOR kritimas ima persiduoti ir kintamųjų maržų pasiūlymams. Tuo pat metu vartojimo paskolų rinkoje kainas labiausiai lemia kredito gavėjo rizika – todėl reali metinė kredito kaina (BVKKMN) vis dar gerokai lenkia pačią palūkanų normą.
| Paskolos rūšis | Vidutinė metinė palūkanų norma¹ | Vidutinė BKKMN / BVKKMN² | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Būsto paskola (nauji susitarimai) | 3.93% | ≈ 4.4%³ | Kintamos palūkanos (EURIBOR + marža). Fiksuotoji norma ~0,4 p. p. brangesnė. |
| Vartojimo paskola (nauji susitarimai) | 8.43% | ≈ 12-13%³ | BVKKMN didina sutarties, tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai. |
¹ Lietuvos banko mėnesinė statistika, 2025-05, nauji susitarimai eurais. LB taip pat pateikia ir duomenis apie tikrąsias naujas paskolas ir jų palūkanų normas.
² BKKMN – bendra kredito kainos metinė norma (taikoma būsto kreditams); BVKKMN – bendra vartojimo kredito kainos metinė norma.
³ LB mėnesiniame pranešime BKKMN/BVKKMN rodikliai neskelbiami, todėl intervalas apskaičiuotas pridedant tipinius sutarties ir administravimo mokesčius (0.5-1% būsto paskolai; 3-4% vartojimo paskolai) prie oficialios palūkanų normos. Skaičiavimas atliktas pagal Lietuvos banko BVKKMN taisykles; individualūs pasiūlymai gali reikšmingai skirtis.
Kuo skiriasi paskolos palūkanų norma ir BVKKMN?
Paskolą imantis žmogus dažnai mato palūkanas, bet ne visada atkreipia dėmesį į BVKKMN (bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą). Šie du rodikliai atlieka skirtingas funkcijas.
- Palūkanų norma – tai bazinis atlygis skolintojui už pinigų naudojimą. Ji skaičiuojama nuo nesumokėto paskolos likučio ir paprastai sudaryta iš bazės (pvz., EURIBOR) + banko maržos.
- BVKKMN į vieną metinį procentą paverčia visas kredito sąnaudas – palūkanas ir sutarties, administravimo, išankstinio grąžinimo ar kitus mokesčius. Tai leidžia objektyviai palyginti skirtingus pasiūlymus net tada, kai jų mokesčių struktūra skiriasi.
Palūkanų norma parodo, kiek mokėsite už patį skolinimąsi, o BVKKMN – kiek paskola kainuos iš viso. Rinkdamiesi kreditą vartotojai turėtų pirmiausia žiūrėti į BVKKMN, nes ji atspindi realią finansavimo kainą, o palūkanas naudoti kaip orientyrą derantis dėl maržos ar fiksavimo laikotarpio.